Muitinės reorganizavimas

Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo

Balandžio 8 dieną Panevėžio miesto savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius, mero pavaduotoja Gema Umbrasienė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius bei rūmų nariai J. Gvazdauskas UAB "Panevėžio bičiulis" direktorius ir R. Liepa UAB "Aukštaitijos vandenys" direktorius susitiko su Muitinės departamento generaliniu direktoriumi Antanu Šipavičiumi, kitais departamento atstovais aptarti šalies muitinės veiklos reorganizacijos.

Optimizuojant muitinės veiklą, nuo liepos 1-osios planuojama naikinti dvi teritorines muitines – Šiaulių ir Panevėžio. Bus centralizuojamos valdymo, administravimo funkcijos, Panevėžio muitinė jungiama prie Kauno, Šiaulių – prie Klaipėdos.

Kaip informavo Muitinės departamento generalinis direktorius A.Šipavičius, nuo liepos 1 dienos mieste lieka muitinės postas ir konfiskuotos produkcijos sandėlis. Išliks visos verslui teikiamos funkcijos (prašymų priėmimas, leidimų išdavimas ir kt.), tad dėl struktūrinių pokyčių verslui sąlygos tikrai neturėtų blogėti.

„Kiek žmonių realiai neteks darbo, kol kas negalima pasakyti. Planuojama, kad Panevėžio muitinėje neliks 42 darbo vietų. Vieni darbuotojai turės galimybių pereiti į kitus struktūrinius padalinius, kiti turės darbo ieškotis kitur“, - sakė A.Šipavičius.

„Esame kritiški muitinės pertvarkos atžvilgiu. Tačiau mus džiugina, kad mieste lieka konfiskuotos produkcijos sandėlis. Yra verslininkų, kurie norėtų dalyvauti šios produkcijos naikinimo, perdirbimo procese. Šalia sandėlio galėtų įsikurti įmonės su naujomis darbo vietomis“, - savo poziciją išsakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Pasak Muitinės departamento atstovų, sandėlio perspektyva – naikinimo ar perdirbimo paslaugų pirkimas viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų konkurse galės dalyvauti ir panevėžiečiai.

Muitinės departamento atstovai teigė, kad muitinės pertvarka nėra galutinė. Atsižvelgiant į kintančią šalies situaciją ir verslo poreikius, galimas kai kurių funkcijų decentralizavimas, stiprinimas.

„Esame pasirengę ieškoti tų darbo metodų ir technologijų, kurių reikalauja verslas“, - sakė A.Šipavičius.