-
Naujienos - Paslaugos
- Jau greitai
- Seminarai
- Verslo misijos
- Narių verslo forumai
- Užsienio šalių apžvalga
- Konferencijų salės
- Profesinis mokymas
- Buhalterių klubas
- Kreipimaisi į LRS ir LRV
- Apdovanojimai
- Projektai
- Narys nariui
- Generalinė asamblėja
- Expo Aukštaitija
- Verslo pasiūlymai
- Verslo moterų tinklas
- AIF
Istorija
RŪMŲ ISTORIJA
Prekybos ir pramonės rūmų istorija siekia 1599 m., tuomet Prancūzijos uoste Marselyje pradėjo veikti pirmieji prekybos rūmai. Šiandien visose laisvosios rinkos šalyse veikia per keletą tūkstančių prekybos, pramonės ir amatų rūmų.
Prekybos ir pramonės rūmai turi toli siekiančias tradicijas. Pirmą kartą "Prekybos ir pramonės rūmų" vardas istorijoje paminimas 1599 metais, kai prancūzų pirkliai Marselyje susivienija į "Chambre de commerce". Istoriškai išsivystė dvi prekybos ir pramonės rūmų sistemos: priklausomai nuo juridinio pamato - kaip viešosios teisės arba privačios teisės subjektas. Rūmai atsirado dėl istorinės būtinybės, norint suvienyti, bendradarbiauti ir sukurti instituciją, kuri atstovautų įmonių ir firmų interesus, o taip pat skatintų prekybą ir ekonomiką. pradedant nuo prekybos vėliau suvienijo amatų ir pramonės sritis). Vėliau prancūzišką rūmų idėją perėmė ir kiti Europos miestai.
Seniausi prekybos rūmai Vokietijoje yra Bremene, kurie buvo įkurti 1451 metais. Prancūzišką prekybos rūmų struktūrą Vokietijoje pakeitė prūsiški rūmų įstatymai. Pagal juos rūmai tapo savivaldi korporacija su savais rinkimais ir savifinancavimu, o taip pat pabrėžė verslininkų savipagalbą.
Pirmieji prūsiško tipo rūmai buvo įkurti karališkuoju dekretu 1830 metais Eleberfelde – Barmene, vėliau pradėjo kurtis rūmai ir kitose Vokietijos žemėse. Įsigalėjus nacionalistams, Rūmų funkcijos buvo visiškai likviduotos, bet 1945m. vėl atstatytos.
Pasaulio PPR tradicijos
Įvertinus pasaulinę praktiką pastebima, kad Prekybos Rūmai savo juridiniu statusu atspindi tą administracinę tvarką, kuri atitinka tos Valstybės valdymo struktūrą. Lotynų Amerikos šalyse Prekybos Rūmai yra tarpinės organizacijos tarp šakinių verslo asociacijų ir bendrųjų interesų atstovavimo institucijų. Jungtinėse Valstijose, Azijoje, Afrikoje Prekybos Rūmai koncentruoja dėmesį į komercinius sandorius ir nustatomi prioritetai ryšiuose su verslo partneriais. Greta tradicinio savo narių atstovavimo užduoties, kuri dažniausiai vykdoma per nuomonių ir pasiūlymų pateikimą valdžios atstovams, Prekybos Rūmai nuolatinai plėtoja naujas užduotis, paremiant verslus. Tuo būdu į savo veiklos ratą Rūmai ėmė įtraukti ekonominės informacijos teikimo paslaugas, infrastruktūrų valdymą, profesinį mokymą, arbitražą ir tarpininkavimą, pasienio bendradarbiavimą, pagalbą vietinei/regioninei plėtrai ir kita. Tai yra tokios užduotys, kurias viso pasaulio Prekybos Rūmai dabar atlieka vadovaudamiesi bendruoju tikslu - padėti įmonėms tiek užtikrinant jų efektyvumą tiek ir užtikrinant įmonių konkurencingumą per palankios verslo aplinkos kūrimą.
Europos valstybių prekybos ir pramonės rūmų apžvalga
Prekybos Rūmų sistema funkcionuoja visose penkiolikoje Europos Sąjungos šalių narių. Iš jų aštuoniose valstybėse - Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje ir Ispanijoje - yra visuotinė (public law) narystė, o tai reiškia, kad Rūmų įkūrimą ir veiklą reglamentuoja nacionaliniai įstatymai. Kitose septyniose Europos Sąjungos valstybėse -Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje - yra laisva iniciatyva (private law) paremta sistema, pagal kurią Prekybos Rūmų statusas svyruoja nuo asociacijų (Belgija, Danija ir Portugalija) iki ribotos atsakomybės įmonių (Jungtinė Karalystė ir Airija) ir narystė jose yra savanoriška.
"Visuotinės" ir "laisvos" narystės sistemų takoskyrą labai sunku nusakyti, nes už skirtingų įstatyminių struktūrų slypi labai skirtingas filosofinis Prekybos Rūmų metodas, kurio šaknys glūdi įvairialypiame istoriniame bei socialiniame ekonominiame kontekste. Atsiribojant nuo nereikšmingų elementų galime išgryninti dvi svarbiausias minčių gijas, kurios vejasi aplink Europos Prekybos Rūmus. "Visuotinumo" gija, būdama tiesioginėje Prancūziškojo modelio įtakoje, traktuoja Prekybos Rūmus kaip realų ryšį tarp verslo ir visuomenės administravimo pasaulių, o jų konkretus vaidmuo - sukurti "augimo terpę" (politinę, juridinę ir administracinę), kuri užtikrintų kuo palankesnes sąlygas stiprinti konkurencingumą bei augti ekonominiam gerbūviui. "Laisvasis" (privatusis) metodas, kurio šaknys glūdi anglosaksiškoje kultūroje, taip pat turi stiprius ryšius su patirtimi, atėjusia iš pirmųjų "collegia mercatorum", siekiančių Viduramžius. Šis metodas Prekybos Rūmus visų pirma traktuoja kaip verslo narių forumą, kurie turi teisę gauti specializuotas ir išskirtines paslaugas.
Kaip pavyzdį galima pateikti Olandijos Rūmų atvejį, kur ką tik įsigaliojusios Prekybos Rūmų sistemos įstatymo pataisos nustato paslaugų teikimo prioritetą tarp kitų finansavimo šaltinių. Kitų šalių Rūmų sistemos tam tikru mastu taip pat jau susidūrė arba šiuo metu patiria Valstybės tradicinės finansinės paramos mažinimą. Taip nutiko Italijos Prekybos Rūmams po 1993 m. įstatymo pataisos.
Esminiai visuotinės narystės panašumai atskleidžia Rūmų potencialą Europos paslaugų rinkos tinkle. Viso ES yra apie 12,5 mln PPR narių, iš jų 12,3 mln priklauso valstybėms, kuriuose yra visuotinė narystė ir tik 0,2 mln. laisvanoriškai narystei.
LIETUVOS PPR ISTORIJA
Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai 1924-1940 metais
Lietuvoje prekybos ir pramonės rūmai buvo įsteigti 1924 metais LR Prezidentui 1924 12 19 paskelbus Prekybos ir pramonės rūmų įstatymą. Rinkimai į PPR įvyko 1925 m. birželio mėnesį, todėl PPR veiklos pradžia laikytina 1925 06 18. 1936 07 07 LR Prezidentas paskelbė naują prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, o LR Ministras pirmininkas - šių rūmų statutą, pagal kurį rūmai atstovauja visos Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų įmones. Pagal šį įstatymą Rūmų pirmininką skyrė LR Prezidentas Finansų ministro teikimu. Rūmus sudarė korporacijos: prekybos, pramonės, amatų, kredito, kooperatyvų. Pagal ryšius su valstybe ir valstybinėmis institucijomis rūmai atliko prekybos ir pramonės ministerijos funkcijas. Tačiau sprendimų priėmimui vadovavo verslo (pagal korporacijas) išrinkti atstovai. Rūmų teisinę ir finansinę tvarką kontroliavo Finansų ministerija.
1939 metais buvo įsteigtas valstybės apdovanojimas "Darbo žvaigždės" ordinas, kurį įteikdavo LR Prezidentas prie Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įsteigtos tarybos pasiūlymu.
Esama situacija
Pastaruoju metu Lietuvoje verslo visuomenę pagal gamybos šakas, paslaugų rūšis, regionus ar kitus pasiskirstymo principus atstovauja apie 315 įvairių asociacijų. Dauguma jų susikūrė ar įsisteigė siekdami atstovauti savo narių interesus, turėti įtakos centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimui, siekti bendromis pastangomis vystyti savo srities verslą per naujų technologijų įdiegimą, ieškoti, įsitvirtinti ar apginti turimas produkcijos ar paslaugų realizavimo rinkas.
Verslo asocijuotos struktūros pagal regionus sudaro:
| | skaičius | procentas |
| Nacionalinio lygmens | 173 | 55 |
| Vilniaus PPAR | 30 | 9,5 |
| Kauno PPAR | 37 | 11,7 |
| Panevėžio PPAR | 14 | 4,4 |
| Šiaulių PPAR | 17 | 5,4 |
| Klaipėdos PPAR | 44 | 14 |
| VISO: 315 | ||
Verslo asocijuotos struktūros ir jų įtaka verslo aplinkos plėtrai Lietuvoje
Daugelio Lietuvoje registruotų ir veikiančių šakinių, paslaugas teikiančių, įmones vienijančių asociacijų pagrindinai turi ribotas galimybes įtakoti vietos ar centrinės valdžios interesus. Asociacijų valdymo organų priimti sprendimai apsiriboja deklaracijomis ir retai pasiekia tikslą.
Praktika rodo, kad didesnę įtaka turi kompanijų - verslo lyderių įtaka panaudojant asmeninius ar kitokius ryšius. Svarbiausia tai, kad minimos asociacijos negali techniškai paruošti pasiūlymų (neturi LR V nutarimo projektų, įstatymų inicijavimo ar pakeitimo paketų).
Verslo grupių segmentacija
Lietuvoje yra užregistruota apie 126 tūkst. įvairių rūšių įmonių, kurias sudaro įmonės (UAB, AB, valstybinės įmonės ir kt.) ir personalinės įmonės (PI):
Pagal PPAR regionus:
| | Skaičius: įmonės (tūkst.) | Procentas: įmonės |
| Vilnius | 45 | 35,7 |
| Kaunas | 31 | 24,6 |
| Panevėžys | 14 | 11,1 |
| Šiauliai | 16 | 12,7 |
| Klaipėda | 20 | 15,9 |
| VISO | 126 | |
Informacinių technologijų vaidmuo LPPR plėtroje
Pastarojo laikotarpio verslo išsivystymo lygis reikalauja naujo, kokybiško požiūrio į informacijos srautų, partnerių, kompanijų vidaus komunikacijų saugumą bei patikimumą, gebėjimą užtikrinti informacijos perdavimo greitį, finansinių garantijų ir atsiskaitymų tikslumą. Tam plačiai naudojamos informacinės technologijos. Išsivysčiusių valstybių prekybos ir pramonės rūmai vienu iš prioritetų ir kooperuotų investicijų laiko įvairių registrų, duomenų bazių, tarptautinių verslo tinklų ir kontaktų bazių kūrimą bei panaudojimą.
Pilnas Verslo registro sukūrimas bei įteisinimas leistų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams valdyti informacijos srautus, Lietuvos bei užsienio vartotojams suteikiant informaciją apie verslo partnerystės galimybes. Verslo registras sudarys galimybes:
- Teikti visuomenei patikimą informaciją, reikalingą sprendimų priėmimui versle, panaudojant techninę - informacinę rūmų sistemą.
- Užtikrins verslo aplinkos atvirumą ir saugumą sudarant kontraktus ar vykdant ekonominę veiklą.
- Informacinė pagalba priimant sprendimus dėl integracijos į ES klausimų.
- Informacinė pagalba teisingos valstybinės politikos susiformavimui verslo plėtros skatinimo atžvilgiu.
- Optimizuoti rūmų sistemos administravimą minimizuojant kaštus:
- Tvarkant rūmų surenkamus, tvarkomus ir saugomus duomenis apie šalies ūkio subjektų teisinę padėtį, jų ekonominę, finansinę būklę bei teikiamas paslaugas.
- Teikiant visuomenei patikimus duomenis apie juos dominančius subjektus
- Padedant plėtoti užsienio prekybą (šiuo metu Lietuvoje nėra vieningos sistemos gaunamiems pasiūlymams dėl produkcijos pirkimo iš Lietuvos),
- Išduodant verslo visuomenės poreikiams svarbius dokumentus (bendrieji kilmės sertifikatai, ATA knygelės),
- Teisės aktų projektavimas, kurie atspindi verslo visuomenės interesus,
- Vykdyti kvalifikacinius egzaminus pagal profesinio rengimo įstatymą,
- Naudojantis telekomunikacijų bei intemeto paslaugomis palaikyti Rūmų tinklapius.
Visuotinės narystės nauda verslo visuomenei
1. Apjungtų visas įmones ir sudarytų galimybę atstovauti suderintus interesus LRS, Vyriausybėje, kituose vietinės ir centrinės valdžios institucijose.
2. Vietinių verslo subjektų ir grupių konsolidavimas (priemonė susitarti bendrų tikslų siekimui -BENDRAS EKONOMINIS PAKILIMAS NAUDINGAS VISIEMS VERSLO SUBJEKTAMS).
3. Verslo savivaldos institucijos įteisinimas. Visų lygių verslininkai pilnai informuoti apie jų interesus ginančias struktūras, galimybė dalyvauti jų valdyme (VERSLO PARLAMENTAS) ir palankių (bent aiškių) sprendimų priėmime.
4. Leistų sutaupyti ar kitaip akumuliuoti lėšas, reikalingas ekspertų samdymui, paruošti dokumentų paketus, tinkamus svarstyti ir įvertinti verslo visuomenėje, valstybės valdžios institucijose. Galimas ir įtakingesnis argumentų skaičius.
5. Realios paramos suteikimas smulkiam ir vidutiniam verslui: informacija, susitarimas su stambaus verslo atstovais, objektyvi valstybės parama, jų atstovaujamų šakų prioritetų propagavimas.
6. Visų rūšių Lietuvos verslo propagavimas užsienyje. Turimų asmeninių korporacinių ryšių panaudojimas.
7. Sampratos apie verslo perspektyvas, ypač vidutinio laikotarpio (iki 5 metų), vystymas. Šis planavimas įmanomas tik žinant (ar įtakojant): realias vyriausybės programas, pasaulio ekonomikos raidą (regiono aspektu), vietos regionų vystymo planus, potencialių rinkų tendencijas.
8. Įtaka naujų žmogiškųjų resursų formavimui: profesinis, aukštasis neuniversitetinis ir universitetinis mokymas.
9. Lietuvai jungiantis į pasaulines regionines struktūras (ES, PPO, NATO) verslo visuomenė turėtų įtakos įstojimo argumentacijai ir maksimaliam derybinio proceso privalumų išnaudojimui.
10. Antimonopolinės ir antialigarchinės priemonės ir prielaidos ginant kiekvieno verslo subjekto teises.
11. Nustatomi diferencijuoti Rūmų narių mokesčiai. Didelės kompanijos moka "solidarumo" mokestį, mažos moka simbolinį mokestį ar išvis jo nemoka. 12. Išduodami verslo visuomenės poreikiams svarbūs dokumentai (bendrieji prekių kilmės sertifikatai, ATA knygelės).
13. Projektuojami teisės aktai, atspindintys verslo visuomenės interesus.
14. Organizuojami baigiamieji kvalifikaciniai egzaminai pagal profesinio rengimo įstatymą.
Panevėžio PPAR istorija
Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje veikė tik vieni visos Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai.
1991 metų spalio 25 dieną Lietuvos vyriausybei priėmus nutarimą dėl rūmų kūrimo, tų pačių metų gruodžio 17dieną įvyko steigiamasis susirinkimas. Išrinkta pirmoji taryba, kurią sudarė Moterų verslininkių sąjungos pirmininkė V. Brazienė, individualios įmonės “Ragas” iš Pasvalio savininkas J. Budrevičius, Aukštesniosios technikos mokyklos direktorius A. Ivašauskas, individualios įmonės savininkas A. Kalvaitis, UAB “Taura” direktorius V. Kazakevičius, valstybinės “Ekrano” įmonės atstovas R. Marcinkevičius, valstybinės “Auridos” įmonės direktoriaus pavaduotojas A. Sutkus, Verslininkų sąjungos pirmininkas J. Vėbra. Rūmų prezidentu išrinktas V. Kazakevičius, pirmuoju pavaduotoju – R. Marcinkevičius.
Pirmosios patalpos, kuriose veikė rūmai, buvo Smėlynės g. 17.
Rūmų steigėjos buvo šios įmonės:
Valstybinės gamyklos “Ekranas”, “Lietkabelis”, “Aurida”, “Linas”, “Nevėžis”, “Tulpė”, “Kalnapilis”, stiklo fabrikas (dabar “Panevėžio stiklas”), spirito ir mielių gamykla (dabar “Sema”), mėsos kombinatas (dabar bankrutavęs “Panevėžio maistas”), Lietkoopsąjungos tarprajoninė bazė, Panevėžio krašto pramoninkų asociacija, Panevėžio verslininkų asociacija, Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetas, UAB “Taura”, UAB “Veba”, UAB “Panevėžio prekių ekspertizė”, privati V. Brazienės firma, individuali A. Kalvaičio įmonė, individuali įmonė iš Pasvalio “Ragas”.
1992 metais rūmų nariais tapo UAB “Panevėžio ketus”, UAB “Kelias”, UAB “Gimeksa”, UAB “Elkada”, APB “Panevėžio klevas”, UAB “Lūgnė”, UAB “Cokolis”, AB “Lėvuo”, D. Šlekonio įmonė “Medis”, AB “Gilėnai”, AB “Panevėžio baldai”, K. Grigaliaus įmonė “Rudilė”, V. Kadžio įmonė “Skaistgiriai”, A. Chamentausko TŪB “Antada”, AB “Simega”(Kupiškis), VĮ “Elektrotechnika”, UAB “Stekas”, UAB “Gėja”, individuali įmonė “Pupa”, UAB “Akiratis”, Valstybinė tiksliosios mechanikos gamykla ir daug kitų mažų įmonių.
Svarstė rūmų naudą
Iš pradžių rūmų direktoriumi buvo paskirtas B. Garbuzas, po 4 mėnesių nuo 1992 metų gegužės 1 dienos rūmų pirmininko ir direktoriaus pareigas ėjo Vytautas Kazakevičius.
V. Kazakevičiaus firma “Taura” Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų nare tapo dar 1990 metais, kai į Panevėžį supažindinti su prekybos ir pramonės rūmų sistema buvo atvykęs tuometinis Rūmų prezidentas Jonas Povilaitis. Jis buvo pagrindinis regioninių rūmų organizatorius Lietuvoje.
1994 metais Panevėžio PPAR prezidentu buvo išrinktas Juozas Bečelis, UAB "Elkada" gen. direktorius ir šias pareigas ėjo iki 1999 metų.
1995 metais Utenoje įkurtas Panevėžio PPAR filialas, kurio vadovu buvo paskirtas Silvestras Sinkus. Nuo 1996 m. rūmų filialui vadovauja S. Rybakovas. Utenos tarybos pirmininkė – Panevėžio PPAR viceprezidentė, “Utenos trikotažo” generalinė direktorė N. Dumbliauskienė.
1999 metais visuotiniame susirinkime rūmų prezidentu išrinktas AB "Ekranas" generalinis direktorius Eimutis Žvybas. 2002 metais jam tapus Lietuvos PPAR asociacijos prezidentu, laikinuoju Panevėžio PPAR prezidentu išrinktas AB "Panevėžio energija" generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas.
2003 metais visuotiniame susirinkime prezidentu keturių metų laikotarpiui išrinktas AB "Ekranas" generalinis direktorius Eimutis Žvybas.
2007 visuotiniame susirinkime prezidentu išrinktas AB "Lietkabelis" generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
| Rugsėjo 30d. |
SVEIKINAME
| UAB ,,Aukštaitijos vandenys” skaičiuoja 50- tuosius istorinius metus. Sveikiname darbuotojus bendrovės šventės proga. Jūs dirbate žmogui ir gamtai, kad panevėžiečiai galėtų gerti gardžiausią Lietuvoje vandenį ir džiaugtis puoselėjama aplinka. Linkime visam kolektyvui geros kloties ir sėkmingos plėtros. |